Dažnas mūsų šalies pilietis, mąstydamas apie darbo paieškas retai kada sugalvoja, kad jam galėtų būti naudinga specialisto pagalba, kuriant gyvenimo aprašymą ar net planuojant darbo paieškos žingsnius. Apie tai, kad darbo galima ieškoti su psichologo pagalba arba netenka girdėti visai, arba jau kažkaip neapibrėžtai...
Atrodytų, lyg kiekvienas suaugęs žmogus, tik panorėjęs, susiranda gerai apmokamą darbą bet kokioje jam priimtinoje srityje, o karjeros psichologų gali prireikti nebent paaugliams ar žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Dar kartais tenka girdėti, jog turtingi žmonės, neva neturėdami ką veikti, samdosi visokius gyvenimo kelio guru, koučerius, kurie moko juos kaip pralobti dar labiau…
Kaip ir daugelis kitų gajų mūsų visuomenėje stereotipų, šie turi tik menką realų pagrindą. Tiesa yra ta, kad didžioji dauguma mūsų iš tikrųjų net nenumano, kaip reprezentuoti save darbo rinkoje, kaip pateikti savo gebėjimus tinkamai ir gauti darbą, kuriame bus galima dirbti ne vien dėl pinigų, bet ir jausti, kad realizuoji savo potencialą, esi vertinamas ir priimtas.
Pasiklausykite savo artimųjų pasakojimų apie darbą: kiek tose istorijose pozityvumo, kiek įdomybių? Suprantama, kad darbą dirbti nėra tas pats kaip užsiimti savo hobiu ar leisti laisvalaikį. Taip, darbe visuomet bus problemų ar sunkiai sprendžiamų užduočių, tačiau kodėl mes taip skęstame negatyviuose išgyvenimuose ir net nebandome ieškoti to priežasčių?
Nuo vaikystės mes žinome, jog rezultato vardan reikia dėti daug pastangų, kad be darbo nebus pinigų, kad visas gyvenimo gerybes reikia užsitarnauti. Pradedami savo karjeros kelią, dažnai, užgniaužę kvapą, laukiame savo nuostabios ateities, pasakiškos karjeros, sėkmės, tačiau taip pat dažnai nusvylame į darbo rinkos realybę, o vėliau gal ir prarandame bet kokią viltį rasti sau malonią darbo vietą…
Taip, tiesa, jog pasirinkimai vejasi mus visą gyvenimą, absoliučiai viską tenka vienaip ar kitaip spręsti: kur pasukti, ką šiandien nusipirkti vakarienės, su kuo pradėti bendrą gyvenimą, kuo tapti/būti. Vienas pasirinkimas gali kaip sugriauti, taip ir atstatyti mūsų gyvenimą… Tačiau fatalizmas čia ne prie ko.
Įdomu tai, kad lėtai, bet užtikrintai mūsų žmones pradeda patikėti savo vidinius išgyvenimus psichologams, psichoterapeutams. Dar nedrąsiai, bet vis gi eina su santykių problemomis pas specialistus, ieško atsakymų į sudėtingus gyvenimo klausimus. Santykių su šeimos nariais tema pirmauja tarp psichologinių konsultacijų priežasčių, tačiau dėl veiklos, kuri užima vos ne didžiąją gyvenimo dalį, tai yra dėl darbo, daugelis net nemato reikalo konsultuotis.
Darbe, su kolegomis mes paprastai praleidžiame daugiau laiko per dieną, nei su savo šeima, tačiau vis tiek manome, kad čia nėra apie ką kalbėti. Jei kas netenkina, manome, jog galime bet kada išeiti, pakeisti nemėgstamą darbo vietą, susirasti kitą veiklą… Būtų gerai, jei tos mintys bent kartais virstų realybe. Paklauskite savęs – kiek iš tikrųjų pasitikite savo jėgomis, kad periodiškai keistumėte darbą?
Darbo problemas mes nešamės namo: kai kurie iš mūsų net griauna santykius dėl jo, kai kas, atvirkščiai, nešiojasi šeimos bėdas darbo metu, daro klaidas, susilaukia kritiškų pastabų, nuo ko dar labiau kenčia. Kartais susiformuoja toks ydingas ratas: darbas neigiamai veikia artimus santykius, o pastarieji, tapdami nestabiliais, veikia darbo kokybę ir, atitinkamai, žlugdo pasitikėjimą savo profesiniais gebėjimais. Ieškodami savo bėdų priežasčių, gręžiojamės visų pirma į šeimos narius, neva jie “nepalaiko”, “nemyli”, o tai, kad mūsų gyvenimo veikla netenkina ir tampa problemų su psichine sveikata priežastimi net nesuvokiame – juk tai yra “tik darbas”.
Čia ir yra pagrindines pinkles, į kurias mus įtraukia darbas, ir kažkurią akimirką pasidaro visiškai nesvarbu, ar ieškodami pajamų šaltinio, atsisakėme savo svajonių, ar sekdami neįgyvendinamą svajonę, pasmerkėme savo šeimą skurdui. Juk pačioje pradžioje apsvarstėme visas galimybes, nusistatėme prioritetus, tik vėliau įtraukė rutina, kai kito kelio nebematyti. Tačiau jis yra, tereikia suformuluoti savo problemą taip, kad atsivertų akys – “darbas griauna mano gyvenimą, ir man reikia naujo kelio, naujų idėjų, ką daryti su tuo toliau.” O čia į pagalbą jums ir gali ateiti psichologas, besispecializuojantis karjeros konsultavime…
Šis straipsnis yra paruoštas 2020 metais VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro užsakymu, įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuotą Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką projektą. Projektas finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Teksto autorė – Olga Kirejeva, psichologė, pokyčių ir karjeros konsultantė.
