Išėjo kartą Entuziastas į savo buto balkoną parūkyti (aut. pastaba – veiksmas vyko dar iki Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo), pažvelgė liūdnai į ūkanotą savo gimtąjį miestą ir atsiduso. Veiksmas šis, aišku, ne kokiam Niujorke vyko, nes ko pirmadienio ryte doram piliečiui būtų dar tingiai bambą kasyti, kai megapoliuose žmonės jau kelias valandas kaip spūstyse stovi ir savo teisių į darbą užtikrinimo nekantriai laukia. Taigi rūko sau mūsų Entuziastas ir mąsto…
„Atrodo, jog vis atsiduriu ne ten: ne toje vietoje gyvenu, ne tuos darbus dirbu, ne tą profesiją pasirinkau, gal net ne su tais žmonėmis susidraugauju, jei jau nepadeda jie man pajudėti tinkama linkme. Tokių “NE TŲ” pasirinkimų mano gyvenime apstu. Jau nebespėju skaičiuoti…
Kodėl viskas taip? Ir dar svarbiau – o kas yra „TIE“ pasirinkimai? Ko aš iš tikrųjų gyvenime noriu, ko siekiu? Galų gale, kaip ateityje išvengti „NE TŲ“ pasirinkimų? Apskritai, ar tai yra įmanoma, jei gyveni pirmą ir, tikėtina, paskutinį kartą: daug ko nesi nei matęs, nei patyręs? Juk gi sunku laiku susivokti, jog ir vėl pasukai ne tuo keliu. Kol juo neeini, tol ir nesupranti.
Įdomu, kaip yra kitų žmonių gyvenimuose? Pasiklausius, tai jie vos ne išlindę iš motinos įsčių jau žinojo, kuo nori būti. Taip jie intensyviai savo karjeras formuoja, apie pasiekimus pasakoja, naujų mokslo laipsnių siekia ar tai verslus kuria, o dar ir kitus moko, kaip ir kas šiame pasaulyje iš tikrųjų „surėdyta“. Tai iš kur jie to žinojimo turi? Gal aš kokią pamoką mokykloje praleidęs esu, kad „nedaeina“ man?
O kaip aš apskritai ką nors sprendžiu? Gal aš šiaip gyvenime nieko nesirenku: toptelėjo kokia mintis – darau, kažkas kažką pasiūlė – sutikau. Taip judu per gyvenimą, lyg ir be pastangų visai. Tie „sėkmingieji“, bent jau kaip patys apie save pasakoja, aria dienų dienas, nemiega-nevalgo, savo šviesią ateitį artina, pajamas didina, vardą šlovina, o aš? Judu lėtai, galvoju daug, abejoju dar daugiau, na ir kaip pasekmė, rezultato jokio neturiu.
Pavydas many kalba? Tikėtina. O gal aš rimtai esu ne taip kažkaip sukurtas, kad pasiekimais savo mokėčiau didžiuotis tinkamai, kad tai man tolesnį kelią į sėkmę atvertų? Gal nemoku taip stipriai ant šio pasaulio supykti, kad eičiau ir reikalaučiau to, kas man teisėtai priklauso? O kas pasakė, kad teisėtai? Ir ką paskui su tais gėriais – pinigais ir šlove – veikti reikės? Investuoti, reputaciją palaikyti, stenėti iš paskutiniųjų, kad tik savo gerbėjų nenuvilti? Kažkaip per daug vargo… einu kavos gert…”
#entuziastouzrasai #gyvenimoklausimai #karjera #darbas
Teksto autorė – psichologė Olga Kirejeva
